Kiek žvarboką gruodžio 11-osios rytą į Kėdainius, dar vadinamus šešių tautų: lietuvių, lenkų, rusų, žydų, škotų, vokiečių ir skirtingų konfesijų – kalvinistų, evangelikų, liuteronų, katalikų, judėjų, stačiatikių miestu rinkosi kaniečiai iš Vilniaus, Kauno, Marijampolės bei kitų Lietuvos miestų.
Pažintį su Kėdainiais pradėjome nuo sinagogų komplekso. Šiuo metu jų telikusios 3, o kadaise buvo net 8: turtingųjų pirklių, taip pat įvairių krypčių amatininkų. Iš viso Kėdainiuose buvo net 13 skirtingų konfesijų maldos namų.
Kėdainiuose, kaip pasakojo Krašto muziejaus Daugiakultūrio centro vadovė, gidė Audronė Pečiulytė, buvo net šeši skirtingi turgūs: malkų, ožkų, arklių…, 104 užeigos ir karčemos. O įvažiavimas į miestą turgaus dienomis buvo mokamas – du akmenys miesto gatvei grįsti.
Kėdainiai yra vienas iš trijų Lietuvos miestų, turintis Rotušę, ant kurios net du herbai. Buvo laikas, kai Kėdainius valdė net 2 burmistrai.
Iki šiol Kėdainių senamiestyje yra matoma ir juntama tiek Radvilų giminės, tiek jų čia pakviestų škotų pirklių įtaka.
Po pustrečios valandos užtrukusios ekskursijos kaniečių šeimos su vaikais sugūžėjo į Kėdainių krašto muziejų, kuris savo ekspozicijos interaktyvumu lenkia daugybę didmiesčių muziejų. Čia XVII a. Kėdainių miesto istoriją pasakoja liuteronų pastorius, žydas krautuvininkas, gimnazistas, škotas pirklys, to meto miestietė, turtingos šeimos šuniukas… Mažuosius kaniečius ypač sužavėjo atkurtas partizanų bunkeris ir 3 D akiniai.
Ir, nors diena buvo šaltoka, retas nesusigundė Kėdainius garsinančiais agurkų ledais “Grėjaus name”.
Kadangi šią savaitę baigėsi Šventojo Tėvo paskelbti šeimos globėjo, Šv. Juozapo metai, kaniečiai simboliškai šventė Šv. Mišias (aukojamas kun. Algirdo Šimkaus) Kėdainių Šv. Juozapo bažnyčioje.
Antrąją dienos dalį tęsėme “Gojaus atgaivoje”, kur klausėmės sodybos šeimininkės Ingos asmeninio tikėjimo liudijimo, kartu žiūrėjome ir aptarėme vieną iš krikščioniškos Pasaulinės lyderystės pranešimų apie sutuoktinių padrąsinimo svarbą, kurį skaitė buvęs “PepsiCo” viceprezidentas Richardas Montanez’as, po kurio sekė KANA Kauno regiono brolijų programa: Aurelijos ir Konrado mokymas apie vienas kito girdėjimą šeimoje, Birutės ir Adomo organizuoti judrieji bei smetoniški stalo žaidimai, Vaidos ir Egidijaus Kahoot apie Kėdainius, kriščionybę ir KANA istoriją.